| 
  • If you are citizen of an European Union member nation, you may not use this service unless you are at least 16 years old.

  • You already know Dokkio is an AI-powered assistant to organize & manage your digital files & messages. Very soon, Dokkio will support Outlook as well as One Drive. Check it out today!

View
 

Srila Prabhupada

This version was saved 17 years, 5 months ago View current version     Page history
Saved by PBworks
on October 19, 2006 at 10:26:28 am
 

Šryla Bhaktivedanta Svami Prabhupada

Šryla Bhaktivedanta Svami Prabhupada

JAV religijotyros mokslininkas apie Šrylą Bhaktivedanta Svami Prabhupadą ir Krišnos sąmonės judėjimą

 

 


 

 

Šrylos Bhaktivedanta Svami Prabhupados mokinys Radhanatha dasa prisimena (1971 m. Vrindavana, versta iš Srila Prabhupada lilamrta):

 

"Aš vos vieną kartą buvau trumpai sutikęs Šrylą Prabhupadą Bombėjuje ir tada vienas išvykau gyventi Vrindavanoje. Kartu su vietiniais žmonėmis gyvenau ten apie šešis mėnesius ir būtent ten aš iš tikrųjų prisirišau prie Krišnos sąmonės. Aš tiesiog gyvenau ant upės kranto su visais babadžiais (atsižadėję atsiskyrėliai, vert. past.) - labai paprastą gyvenimą. Žinau, tai būtent dėl to pradinio kontakto su Šryla Prabhupada ta sėkla buvo pasėta.

Vieną dieną didelis autobusas pilnas amerikiečių atsidavusiųjų, atliekančių kirtaną, atvažiavo į Vrindavaną, ir aš galvojau, "o, štai jie ir vėl čia". Pirmas dalykas, kurio paklausiau, buvo "ar Prabhupada atvyksta?". Ir jie pasakė, "taip, Prabhupada yra čia. Jis kalbės rytojaus rytą."

Aš jau buvau pamėgęs daugelį guru Vrindavanoje - Prabhupados guru-brolius (kitus Šrylos Bhaktisiddhantos Sarasvati Thakuros mokinius, vert. past.), taip pat atsidavusiuosius iš kitų sampradajų. Bet rytą, kai atėjau klausytis Bhagavatam paskaitos ir išgirdau Prabhupadą giedant Džaja Radha-Madhava, aš tiesiog sėdėjau ten ir klausiausi. Nieko nebuvau matęs su tokia ypatinga meile Krišnai. Visi didingi asmenys, kuriuos buvau sutikęs Indijoje, neteko man reikšmingumo, kai aš pamačiau Šrylą Prabhupadą giedant Džaja Radha-Madhava. Jis buvo toks rimtas ir sunkus, o jo atsidavimas buvo toks intensyvus. Aš tiesiog negalėjau tuo patikėti.

Jis vis pažvelgdavo į mane, lyg linkčiodamas, tikriausiai todėl, kad atsiminė mane iš Bombėjaus. Tada jis pradėjo kalbėti, ir taip gražiai šlovino Vrindavaną. Jis šnekėjo apie tai, kokia nuostabi yra Vrindavana, kokia dvasinė yra atmosfera. Taip pat jis šnekėjo apie tai, kaip atsidavusieji turėtų būti atsargūs, kad pasinaudotų šia atmosfera.

Nuo tos dienos aš pradėjau galvoti "tai mano Guru Maharadža", - dėl to, kaip jis kalbėjo. Jo paskaita buvo tokia tiksli ir viską įskaitanti, kad apėmė visas kitas filosofijas ir visus kitus mokytojus, kokius tik buvau girdėjęs. Taip pat galėjau matyti, kad Prabhupados pavyzdys buvo tyras, ir aš mačiau, kad jo mokiniai iš tikrųjų atsisakė nuodėmingo gyvenimo. Aš vaikščiodavau į jo daršanas kiekvieną dieną, nors vis dar gyvenau ant Jamunos kranto.

Visi Vrindavanos žmonės šlovino Prabhupadą. Jie taip didžiavosi juo todėl, kad Vrindavanos žmonės yra prisirišę prie Vrindavanos. Jie myli Krišną, ir jie myli Vrindavaną, nes Vrindavana yra vieta, kur Krišna gyvena. Tokia jų nuotaika. Jie garbina Vrindavanos žemę. Bet jie man sakydavo, kad brangina Prabhupadą. Daugumą jų vadindavo jį "Svami Bhaktivedanta". Jie sakydavo, "jis yra didžiausias šventasis, nes jis pristato Vrindavaną pasauliui. Jis daro Vrindavanos šlovę žinomą visame pasaulyje".

Tada, vieną dieną Prabhupada ir jo mokiniai nuėjo į ašramą Ramana-reti vietovėje. Aš nuėjau ten vėlai, kai Prabhupada jau išeidinėjo. Jis ėjo likusius kokius dvidešimt jardų iki savo taksi, ir daugybė vradžavasių gatvėje lenkėsi jam dandavatais (dandavat pranama - nuslenkimas pilnai išsitiesiant ant žemės, vert. past.). Aš jaučiausi labai nereikšmingas, vienas iš minios, ir kai Prabhupada ėjo pro mane, aš irgi pilnai nusilenkiau.

Šryla Bhaktivedanta Svami Prabhupada

Tačiau kai pakėliau galvą, ruošdamasis stotis, pamačiau priešais save Prabhupados pėdas. Pamaniau, "o Dieve, Prabhupada štovi štai čia". Labai lėtai pasižiūrėjau į viršų, o Prabhupada tiesiog stovėjo ten ir žiūrėjo tiesiai į mane. Jis pažvelgė man į akis porą sekundžių ir tada pasakė: "tai kiek laiko esi čia, Vrindavanoje?". Aš pasakiau, "apie šešis mėnesius, Šryla Prabhupada". Jis tiesiog vėl į mane pažvelgė ir jo nuotaika buvo labai rimta, labai užjaučianti, ir jis žiūrėjo man į akis. Jis linktelėjo galvą ir pasakė "tau patinka čia?". Aš pasakiau, "tai pati nuostabiausia vieta, kurioje esu buvęs per savo gyvenimą".

Tada netikėtai jo rimta išraiška tiesiog pražydo į pačią nuostabiausią šypseną. Jo akys spindėdamos žibėjo ir jis žvelgė į mane penkias ar dešimt sekundžių. Tai atrodė iš tikrųjų ilgai - aš negalėjau patikėti ta malone, kurią jis man teikė - ir tada jis tiesiog atsakė, "Tai labai gražu. Vrindavana yra nuostabi." Ir tada jis nuėjo toliau.

Man tai buvo labai ypatingas įvykis, todėl, kad dauguma atsidavusiųjų visada man sakydavo, kad aš buvau majoje (iliuzijoje, vert.past.) dėl to, kad aš lyg ir buvau prisirišęs prie savo susidarytos programos Vrindavanoje. Aš jaučiau, kad atsidavusieji nesupranta, ir buvau dėl jų nuliūdęs, manydamas kad jie nebrangina tos atmosferos. Bet Prabhupados žodžiai sumažino visus mano nerimastingumus dėl Hare Krišna judėjimo. Tai buvo ypatingiausias asmeninis kontaktas. Ne tai, ką Prabhupada sakė. Tai buvo jo asmeninis, transcendentinis susirūpinimas manimi. Taigi, tada aš ėjau į visas jo paskaitas kiekvieną dieną ir į visas daršanas, ir mano mintyse nebuvo abejonių. Jis labai stipriai mane įtikino dėl kiekvieno Krišnos sąmonės lygmens.

<...>"

 

 

 

 

 

Comments (0)

You don't have permission to comment on this page.