Atrodė, kad ritvikų ("ritvik" - sanskrite, brahmanas šventikas, skiriamas atlikti aukojimo ritualus už kitą asmenį, čia ritviko terminas vartojamas guru paskirtam atstovui, kuris guru vardu, kaip atstovas, atlieka iniciacijos ritualą, kuriuo guru formaliai įšventina ką nors į mokinius, įvardinti) teorija nesusilaukė ir nesusilauks didesnio palaikymo, bet dabar Bangalore visa didelė šventykla su brahmačariais atskilti gali.

http://www.chakra.org/announcements/AOtherFeb22_09.html

http://krishnatube.com/video/63/The-Philosophy-of-ISKCON-Bangalore

Neseniai peržiūrėjau senus debatų video:

http://krishnatube.com/video/74/ISKCON-Ritvic-Debate-San-Diego-early-90s

http://krishnatube.com/video/191/Part-2--Ritvic-Debate-ISKCON-San-Diego-early-90s

Esmė tokia, kad ritvikai sako, kad po Šrilos Prabhupados išėjimo, ritvikų sistema turėjo tęstis lygiai taip pat, laikant, kad naujai inicijuojamiems asmenims dikša guru yra Šrila Prabhupada.

Man susidaro vaizdas, kad iš tikro nėra aišku, kaip turėjo būti tiksliai, bet ne tas variantas, kurį galvoja ritvikai. Šrila Prabhupada visą laiką mokė, kad bona fide guru iš tikro yra aukščiausio lygio bhakta (uttama adhikari), o ne tokio lygio bhakta neturėtų prisiimti guru atsakomybės, arba tai daryti labai atsargiai, ir neinicijuoti daug mokinių tokiu atveju. Jis pasakė mokiniams, jeigu jie turės klausimų, kreiptis pas Šrilą Bhakti Rakšak Šridharą Maharadžą, (ką jie ir padarė http://www.bvml.org/SBRSM/ssm-gbc78.html 1978 metais), bei pas Šrila Bhaktivedantą Narajaną Maharadžą. Taigi, tokiu būdu, Šrila Prabhupada iš karto pavedė savo mokinius šikša guru globai. Jeigu vidutinės pažangos Šrilos Prabhupados mokiniai būtų tapę guru ISKCON'e, inicijuodami visam pasaulyje, taip galėjo būti jungtyje su aukštesnio lygio guru, ir taip jie ir jų mokiniai būtų buvę O.K. (Toks pavyzdys gerai matomas Džaiva Dharmoje, kaip pirmame ir antrame skyriuose Babadžis su savo nauju mokiniu eina pas savo guru) Šrila B.R. Šridhara Maharadžas jiems patarė pasiskirstyti zonas ir inicijuoti, bet taip pat suprasti savo lygį ir gerbti savo mokinius:

Šrila Šridhar Maharadžas:

"Laipsniškai, taigi, pradžia, su tikra šradha [tikėjimu], pradžia taip pat turi būti gerbiama. Dievo valia jis (naujas bhakta) gali eiti ir lenkti mane [čia sakant "mane", kalbama perkeltine prasme apie neaukšto lygio guru padėtį, kaip jis turėtų žiūrėti į situaciją], ir jeigu aš einu lėtai, jis gali eiti greitai ir lenkti, vieną dieną mane pralenkti. Esant šiai galimybei turėtume bandyti gerbti bet kurį pradedantįjį."

Bet kai ISKCON'e buvo atmesta šikša iš pažengusių vaišnavų už ISKCON ribų, o ją priėmę bhaktai buvo šalinami iš bendrijos, taip ir nutiko visos problemos. Prasidėjo kritimai, kitos bėdos, o kas padėtų jas išspręsti, nebuvo.

Ritvikų klaida, kad jie nepripažįsta, kad dikša iniciacijai reikalingas fiziškai planetoje esantis guru, kitaip nėra galimybės sąlygotam mokiniui prie jo prisiartinti, užduoti klausimus, tarnauti ir praeiti dvasinį apmokymą. Nėra kitos prasmės - dikša iniciacija susieja fiziškai šiame pasaulyje esantį guru ir mokinį, ir būtent tas guru yra dikša guru. Netgi kai ritvikas inicijuoja už guru, kaip specialiai tam paskirtas atstovas, vis vien yra galimybė inicijuotam mokiniui savo guru fiziškai sutikti vėliau, nes guru tuo metu fiziškai yra planetoje, ir mokinys, inicijuojamas per ritviką, žino, kad tokia iniciacija vyksta tik todėl, kad kol kas jis dėl aplinkybių neturėjo galimybės susitikti su pačiu guru, bet susitiks su juo ateityje. Raštai nurodo, kad žmogus turi prisiartinti prie realizuoto guru ir priimti iniciaciją. Nėra kalbos apie dikša iniciaciją mintyse ar dikša iniciaciją iš jau išėjusių ačarjų. Ryšys su fiziškai iš planetos jau išėjusiais ačarjomis yra aiškus - tai šikša, o ne dikša ryšys.

Pati ritvikų teorijos šalininkų intencija, kad praktikuotojų bendrijoje nesant kvalifikuotų guru, reikalinga kitokia sistema, galėtų būti pakoreguota iki praktiškos ir atitinkančios sidhantą - susirandant pasaulyje fiziškai esantį kvalifikuotą bona fide guru, jeigu sugebama jį surasti, ir tada iš jo priimant instrukcijas - šikšą, arba ir dikšą, jeigu bendrijai tai praktiška - tai daroma ir per ritvikus. Bet ne tuo atveju, kai ačarja jau išėjęs iš šio pasaulio.