Kas yra Vedos ir kurie šventraščiai priklauso Vedoms?

Žodis "veda" reiškia žinojimą, kuris apreiškiamas, regimas išminčių ir šventųjų, turinčių aukštesnį dvasinių ir materialių tiesų matymą.

Yra keturios Vedos (Rig, Yajur, Sama, Atharva), dvi Itihasos - Mahabharata ir Ramajana, aštuoniolika Puranų, bet Itihasos ir Puranos taip pat yra Veda. Todėl kartais pasitaikanti nuomonė, kad Puranos ar Itihasos yra kažkuo prastesnės negu keturios Vedos, ar mažiau autentiškos, yra klaidinga. Tokios nuomonės nepalaiko pati Vedų tradicija ir jos didieji autoritetai.

Madhvačarija (1238-1317), komentuodamas Vedanta-sutrą (2.1.6), cituoja Bhavišja Puraną: 

rig-yajuh-samartharvash ca

bharatam pancaratrakam

mula-ramayanam caiva

veda ity eva shabditah

puranani ca yaniha

vaishnavani vido viduh

“Rig Veda, Yajur Veda, Sama Veda, Atharva Veda, Mahabharata, Pancharatra, ir originali Ramajana yra laikomos Vedų raštais. Puranos ir vaišnavų raštai taip pat yra Vedos." 

Chandogya Upanishad (7.1.4) sako, kad Puranos ir Itihasos yra penktoji Veda: "itihasa-puranah pancamah vedanam vedah". 

Šventraščių perdavimo tikslumas

Vedų autoritetingumu ir teisingumu dvasinę tradiciją per amžius perėmusioje ir išlaikančioje Indijos visuomenės dalyje abejonių nekeliama. Nuo tada, kai Vakarų šalių visuomenės per Anglijos kolonialistinę veiklą Indijoje susilietė ir bandė pažinti Indijos dvasinę kultūrą, vakariečiai mokslininkai ir jų mąstymo įtakojami indai kelia versiją, kad Vedų raštuose yra užfiksuoti mitai, netikri dalykai. Čia iš logikos ir istorinių faktų pusės galima panagrinėti kelis dalykus, patvirtinančius raštų perdavimo tikslumą ir autentiškumą (o dvasinių tiesų, atskleistų šventraščiuose, tikslumą gali patvirtinti tik dvasinė praktika, taigi, čia to nenagrinėsime):

• perdavimo metodai
• ištikimybė tiesai ir tikėjimas
• galimybės, aplinkybės 

Jeigu perdavimo metodas yra patikimas, techniškai leidžiantis atlikti tikslų perdavimą ir išsaugojimą, taip pat jeigu yra ištikimybė tiesai ir nenoras klastoti ar kurti kažką naujo, bei pakankamos asmeninės galimybės, o taip pat palankios aplinkybės, tada raštams išsaugoti tiksliems ir tokiems, kokie jie buvo pirminiu pavidalu, nėra kliūčių. Ir atvirkščiai, jeigu nėra metodo, ar metodas nepakankamas, jeigu nėra noro perduoti tiksliai, o galimybės menkos, aplinkybės nepalankios, tada raštų turinys greitai būtų prarastas ar iškreiptas, kaip ir matome atsitikus su kai kuriais pasaulio šventraščiais ir religijomis, kurių turinys tiesiog neišliko.

Perdavimo metodas

http://www.astrojyoti.com/yajurvedamp3.htm

Puslapis kuriamas...